VERSLO KONCEPCIJA

tel. +37069061010 , info@kibinaivilniuje.lt, www.trakukibinai.lt

Kalbame lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis.

Tikime tuo, ką darome ir įsiklausome į kiekvieno lūkesčius. Paprastas, nuoširdus darbas – skanūs ir ypatingi rezultatai. Padėkite mums augti, aukite kartu, patarkite, klauskite, pamirškite žodį nepatogu. Mums įdomios visos Jūsų mintys, nesvarbu, siūlote ar ieškote. Nuoširdžiai laukiame Jūsų laiškų.

Rašykite, jeigu nusprendėte, neatidėliokite, nes kiekvienas žingsnis gali tapti tiesiog didingos veiklos pradžia: info@kibinaivilniuje.lt

Kiekvienas kibinas yra pyragėlis, bet ne kiekvienas pyragėlis yra kibinas

Tiesiog įdomu paskaityti

Ne kiekvienas pyragėlis yra kibinas, bet kiekvienas kibinas yra pyragėlis. Ar kada nors susimąstėte apie tai? Žinome, kad būna įvairių pyragėlių su pačiais įvairiausiais įdarais, pačių įvairiausių dydžių ir formų iš pačios įvairiausios tešlos ir pačių įvairiausių skonių.

O kur pyragėlių broliai pyragaičiai? Apie juos irgi galima būtų kalbėti valandų valandas, nes jų, kaip ir pyragėlių, gyva gausybė. Manome, kad pyragaičius irgi iš dalies galima būtų priskirti pyragėliams ar bent jau pyragėlių grupei.

Jo didenybė kibinas. Kas jis? Pyragėlis, pyragaitis ar tiesiog kibinas, – nei pyragėlis, nei pyragaitis. Turbūt teks pripažinti, kad visi atsakymai gali būti teisingi.

Kibinas – pyragėlis.

Žinoma. Tai tiesa ! Kiekvienas kibinas yra pyragėlis, bet ne kiekvienas pyragėlis yra kibinas.

Kibinai, kibinėliai, kibinukai.

Labai skanu, bet nepamirškime ir kitų kibinų draugų, kurie taip pat yra pyragėliai. Pasaulyje žinoma daugybė įvairiausių ir skaniausių pyragėlių.

Pvz.: prancūziški kruasanai, itališki fiocchi, uzbekiški čeburekai, totoriški beliašai, rusiški koldūnai ir kt.

Todėl pakalbėkime ne tik apie kibinus kaip apie pyragėlius, bet ir apskritai apie įvairų rūšių ir skonių kibinus, kibinėlius ir kitokius įvairiausius, populiariausius ir skaniausius pyragėlius, jų ingredientus, gamybą ir kitas subtilybes bei įdomybes.

Pyragėlių klasifikacija.

Įmanoma labai įvairi pyragėlių klasifikacija. Pyragėlius galima klasifikuoti pagal dydį, svorį, įdarus, formą, skonį (sūrūs, saldūs), tinka veganams ar netinka.

Tešla – kone svarbiausia.

Labai svarbu žinoti ir suprasti, kad kiekvienam pyragėliui jo savitą skonį užtikrina ne tik meistriškas gaminimo būdas ir įdarai, bet ir pati tešla. Kai kurios tešlos pagal nacionalinį ir geografinį paplitimą net priskiriamos tam tikrai tautai, pvz., visiems gerai žinoma prancūziška tešla. Aišku, geografinis paplitimas šiais laikais nebėra toks aktualus, kai pasaulis tapo toks globalus. Apie prancūzišką tešlą ir jos receptūrą žino jau kone kiekviena labiau prakutusi šeimininkė. Pati prancūziška tešla turi daug rūšių. Pavyzdžiui, smėlinė tešlą galima pasigaminti taip:

Ingredientai (sudedamosios dalys): – 300 g miltų – 125 g sviesto, – 50 g cukraus, – 1 kiaušinis, geriausia naminių vištų. – Druska. Paruošimas Puode pašildyti sviestą, pridėti cukraus, nuolat maišyti mediniu šaukštu, kol susidarys tiršta masė. Ant lentos išbarstyti miltus, centre padaryti skylę, ten išpilti kiaušinį, įdėti druskos žiupsnelį ir saldųjį sviestą, kruopščiai išmaišyti ir atsargiai iškočioti (nes tešla lengva išsibarsto) kaip įmanoma ploniau, iš anksto apibarstant miltais lentą tešlai ir kočėlą.

Štai dar vienas receptas:

Sluoksniuota prancūziška tešla:

Kaip pasigaminti tešlą?

Ingredientai, reikalingi tešlai pasigaminti: Paimkite:

400 g aukščiausios rūšies miltų, 1 kiaušinį, geriausia naminių vištų. 400 g gero, kokybiško sviesto (riebumas ne mažiau 78 proc.), sviestas turi būti ne per kietas. Vanduo ir druska pagal skonį. Procesas turi vykti šaltose patalpose, kambaryje neturėtų būti aukšta temperatūra. Sviestą išplaukite šaltame vandenyje, kuriame yra ledas, o vėliau tiesiog palikite jį vandenyje. Miltus pabarstykite ant lentos, viduryje tiesiog padarykite duobutę, sviestą ir kiaušinį gerai išmaišykite ir supilkite į jūsų paruoštą duobutę, įpilkite nedidelį kiekį šalto vandens, paruoškite minkštą ir švelnią tešlą, kuri neturėtų lipti prie rankų ir lentos. Ledą reikėtų uždengti popieriumi, paskirstyti ant jo tešlą, uždengti ir palikti trumpam. Ištraukite iš vandens paruoštą sviestą, nusausinkite, tešlą paskirstykite ant lentos, išplokite ją rankomis, pridėkite sviestą, tešlos kraštus kruopščiai iškočiokite, geriau kočiojimą pradėti nuo paruoštos tešlos centrinės dalies, sviesto nereikėtų per daug spausti, judesius kartokite viena kryptimi į vieną pusę, vėliau vėl sulankstykite ir iškočiokite, šiuos veiksmus kartokite kelis kartus. Tam, kad tešla būtų gera, ją reikia pakankamai plonai iškočioti. Vėliau atpjaukite nedidelį kiekį paruoštos tešlos, palaikykite šalia ugnies. Tuo atveju, jeigu jau išdžiūvusios tešlos gabalėliai yra per stori, kartokite kočiojimą.

Trapi tešla:

Tešlai reikės:

250 g aukščiausios rūšies miltų;
125 g aukštos kokybės sviesto,
1 kiaušinio,
žiupsnelio druskos (pakaks arbatinio šaukštelio),
1 šaukšto aliejaus (saulėgrąžų ar rapsų),
1-2 šaukštų grietinės (40 proc. riebumo). Tešlai reikės:0,5 stiklinės balto cukraus,
2 stiklinių kokybiškų miltų
Pasaulio pyragėlių įvairovė ir kai kurie receptai.
Gaminimui reikalingi ingredientai:Aukščiausios rūšies miltaiŽiupsnelis šviežiai maltų juodų pipirų arba pipirų mišinio, česnakų miltelių3 kiaušiniaiSusmulkinti krapai pagal skonįKaip pagaminti? Reikalingi ingredientai:
Štai dar vienas nesunkiai pagaminamų itališkų pyragėlių receptas:
Pirmiausia iš anksto paruoštame puode reikėtų užvirinti vandenį ir aliejų, įdėti miltų, viską gerai ir kruopščiai sumaišyti, vėliau kaitinti tokiu būdu paruoštą tešlą, kol ji taps tiršta. Paskui reikėtų palaukti kurį laiką, kol tešla atvės, ir įdėti kiaušinių, įdarui paruoštų ingredientų, priklausomai nuo to, su kokiu įdaru pyragėliai bus gaminami, sūrį, krapus pagal skonį. Padengti kepimui skirtą skardą kepimo popieriumi, supjaustytą tešlą paskirstyti ant skardos ir kepti orkaitėje.
150 gramų susmulkinto arba tarkuoto geros kokybės sūrio
1/3 stiklinė aliejaus
Įdaras
Vanduo (apytiksliai viena stiklinė)
Itališki pyragėliai
Pyragėliai yra labai populiarūs ir paplitę visame pasaulyje. Egzistuoja labai didelė jų įvairovė: nuo rytietiškų ryžių miltų pyragėlių iki sibirietiškų, kurie skirtingai, nei kiti pyragėliai, dažniausiai yra verdami ir turi daugybę patiekimo variantų. Valgomi jie taip pat skirtingai įvairiose šalyse. Vienur įprasta juos valgyti su sviestu ir grietine, kitur – spirgučiais, kepintais svogūnais ar sultiniu. Pyragėliai klasifikuojami per tautinį aspektą, o svarbiausi pyragėlių ingredientai turi net tautinius pavadinimus.
Tešlos paruošimas: Į lėkštę pirmiausia reikėtų sudėti kiaušinius, cukrų ir druską, viską gerai ir kruopščiai sumaišyti, tada į paruoštą masę įpilti karštą pieną, aliejų, įdėti mieles, viską gerai sumaišyti. Specialius kepimui naudojamus miltelius reikėtų sumaišyti su aukščiausios rūšies miltais ir nedideliais kiekiais dėti mišinį į tešlą, viską kruopščiai sumaišyti ir suplakti. Berti reikėtų nedidelėmis porcijomis, rankomis minkyti tešlą. Tešla gaunasi lipni, todėl reikėtų berti miltus ant stalo minkant tešlą. Tokiu būdu paruošiant tešlą, vėliau ją reikėtų patalpinti į specialų indą, suteptą aliejumi, uždengti, pradurti skylutę ir įdėti į šaldytuvą arba nunešti į balkoną, jeigu temperatūra žema. Tešla pakyla apytiksliai per valandą arba pusantros.
2 naminių vištų kiaušinių 500 ml pieno 70 g mielių 1 arbatinio šaukštelio druskos 1 arbatinio šaukštelio specialių kepimo miltelių 5 valgomųjų šaukštų aliejaus
Vanilinio cukraus
200 g kokybiško sviesto
Štai ir dar vienas receptas:
Tešlos paruošimas: 1. Sviestą supjaustykite peiliu mažais gabaliukais, įdėkite miltų, druskos, aliejaus, viską gerai ir kruopščiai išmaišykite. 2. Grietinę ir kiaušinius gerai išmaišykite ir supilkite, greitai suminkykite tešlą – kuo greičiau suminkysite, tuo ji geresnė gausis. Iš tešlos sulipdykite rutulį ir įdėkite į šaldytuvą porai valandų.

Miltai

3 kiaušiniai
Žiupsnelis druskos
Sviestas

100 g laiškinių svogūnų
100 ml grietinės
100 g sūrio
Alyvuogių aliejaus
Druskos, maltų, juodųjų pipirų pagal skonį

Pirmiausia reikėtų paruošti tešlą. Tam į miltus įdėkite druskos, viską gerai ir kruopščiai išmaišykite, įdėkite sviesto, grietinės ir kiaušinių. Paimkite lentą, apibarstykite miltais ir iškočiokite ant miltuoto paviršiaus, tokiu būdu paruoštą tešlą reikėtų atšaldyti, taigi kuriam laikui padėkite ją į šaldytuvą ar šaltuoju metu laiku galite tiesiog galima išnešti į balkoną ar kitą šaltą vietą. Padenkite kepimui skirtą skardą kepimo popieriumi ir ant jo dėkite paruoštą tešlą. Tešlos kraštus užlenkite, o centrą subadykite šakute. Kepkite orkaitėje apie 15 minučių. Supjaustykite svogūnus. Į keptuvę įpilkite nedidelį kiekį aliejaus ir kepkite svogūnus. Įdėkite grietinės, sūrio, druskos bei pipirų pagal skonį. Kepimo metu tešla iškyla. Kuomet tešla paraudonuos, išimkite iš orkaitės ir šaukšteliu nestipriai paspauskite tešlos centrą. Ant paruoštos tešlos tolygiai reikėtų paskirstyti susmulkintą arba sutarkuotą sūrį, o ant viršaus – daržoves.

Egzistuoja labai didelė itališkų pyragėlių įvairovė, paminėsime keletą: sūrio ir daržovių pyragėliai – Calzone, kuriems būdinga pusmėnulio forma. Jie yra labai populiarūs Italijoje. Pats žodis Calzoni yra daugiskaita, jį išvertus iš italų kalbos, šis pavadinimas reikštų „raukšlė“ ar „kelnės“. Dažniausiai tokie pyragėliai gaminami ir kepami iš mielinės tešlos.

Itališki plikyti pyragėliai Cream puff gaminami iš tokių ingredientų: riebaus sviesto, cukraus, žiupsnelio druskos, pieno, miltų, kiaušinių.

Kremo paruošimui reikėtų: riebios grietinėlės, cukraus, citrinos rūgšties, šokolado, lazdynų riešutų. Pirmiausia sviestą reikėtų susmulkinti arba sutarkuoti, sudėti į indą, pripilti pieno, įdėti cukraus, druskos, viską gerai ir kruopščiai sumaišyti ir kaitinti, paskui įdėti miltų ir ruošti tešlą. Pagamintą tešlą reikėtų kuriam laikui palikti, kad ji atvėstų, galima trumpam padėti į šaldytuvą, vėliau pridėti kiaušinių. Tešla turi būti minkšta, švelni, lipni. Iš tokios tešlos vėliau gaminami pyragėliai ir kepami ant kepimui skirtos skardos. Grietinėlė pyragėliams gaminama sumaišius ją su cukrumi, citrinos rūgštimi, galima įdėti net ir likerio. Kremas atsargiai įdedamas į jau paruoštus pyragėlius. Šokoladą reikėtų ištirpinti ir aplieti pyragėlius, o taip pat apibarstyti riešutais. Tuomet jie padedami į šaldytuvą, kad šokoladas sustingtų.

PANZEROTTI – kepti itališki pyragėliai su mozarella ir špinatų įdaru. Panzerotti atsirado Vidurio ir Pietų Italijoje, o būtent Apulijoje. Tai yra maža Calzone versija arba uždaros picos, bet jie yra gaminami iš minkštos tešlos. Dažniausias ir tradicinis įdaras yra pomidorai ir mocarela, bet taip pat labai dažnai naudojami špinatai, grybai, kukurūzai ir kumpis. Kiti įdaro variantai yra: svogūnai, kepti alyvuogių aliejuje ir pagardinti sūdytų ančiuvių pagalba; grybai, sumaišyti su duona (jie taip pat naudojami Apulijoje paprikų farširavimui). Pas mus jie vadinami pyragėliais su sūriu, kurie yra nepaprastai skanūs. Jie yra kepami aliejuje, iš esmės, juos galima kepti ir orkaitėje.

MATILDE VICENZI – pyragėliai su žemės riešutų kremu, nedideli, elegantiški.

Cassatedde – Sicilijos pusmėnulio formos pyragėliai su saldžiu įdaru, kurie gali būti patiekiami kepti keptuvėje arba orkaitėje. Iš esmės, tai yra Calzone mini saldi versija. Šie pyragėliai yra labai populiarūs Pietų Italijoje, kur jie yra vadinami cavazunes ar calzoons. Cassatedde gali būti įdaryti ricotta sūrio, šokolado gabaliukų, citrinos, apelsinų ir razinų mišiniu. Kai kur įdaras yra gaminamas iš šokolado, riešutų ir vaisių. Šiltus pyragėlius tradiciškai pabarsto cukraus pudra, cinamonu ir pripila ant viršaus medaus. Cassatedde pyragėliai gaminami Šv. Juozapo dienai, Velykoms ar bet kuriai kitai ypatingai progai.

Pastizzi – tradiciniai traškios tešlos ir švelnaus įdaro maltietiški pyragėliai su sūro (ricotta) arba žirnių įdaru, kurie dažnai parduodami gatvėje, jie puikiai tinka prie kavos ir arbatos. Maltoje šie pyragėliai yra labai populiarūs.

Vieni iš populiariausių prancūziškų pyragėlių yra Cannelés de Bordeaux. Manoma, kad kanelės atsirado pietvakarių Prancūzijoje, o būtent Bordo regione. Pasakojama labai daug ir įvairių šio nuostabaus deserto atsiradimo istorijų. Manoma, kad dar XVI amžiuje vienuolės gamindavo įvairius pyragėlius, tarp kurių buvo ir kaneles, jos šiuos pyragėlius dalindavo vargstantiems žmonėms. Trynių tais laikais galima buvo gauti iš vyndarių, o miltų jos susirinkdavo laivuose, kadangi miltai išbyrėdavo iš plyšusių maišų.

Jiems gaminti naudojami pagrindiniai ingredientai:

Pienas

Aukščiausio rūšies miltai

Kiaušinio tryniai

Cukrus

Romas

Sviestas Gaminimas: Pieną sumaišome su sviestu ir cukrumi, gautą mišinį viriname. Po užvirinimo gauta masė paliekama atvėsti. Kiaušiniai dedami į miltus, viskas gerai ir kruopščiai sumaišoma. Į gautą mišinį yra pilamas pienas. Paruošta tešla uždengiama ir įdedama į šaldytuvą parai. Kitą dieną galima kepti. Iškepusios kanelės vėl dedamos į šaldytuvą. Be to, šie pyragėliai turi labai gražią istoriją.

Dar vieni populiarūs prancūziški pyragėliai yra Chouquettes. Jie gali būti gaminami dvejopi: saldūs arba nesaldūs. Nesaldūs puikiai tiks tiems, kurie nemėgsta saldumynų. Jie yra nedideli, labai lengvi. Galima juos valgyti su kava arba arbata. Saldūs, arba plikyti cukriniai pyragėliai, labai panašūs į lietuviškus plikytus pyragėlius, bet aišku yra skirtumų: skiriasi dydis, lietuviški pyragėliai yra mažesni, prancūziškų pyragėlių vidus yra tuščias, jie minkštesni, švelnesni, o ant jų viršutinės dalies formuojama saldi plutelė. Dažniausiai naudojamas stambių kristalų cukrus, kadangi tuomet gaunamas geresnis efektas ir skonis, ryškesnė išvaizda, gražesnė plutelė ant viršaus, bet gaminimui namuose tinka ir paprastas cukrus.

Iš nesaldžių pyragėlių dar labai populiarūs yra prancūziški Gougères plikytos tešlos pyragėliai su kumpiu ir sūriu. Jie atrodo kaip sūrio kamuoliukai. Tradiciškai jie kepami su Gruyre sūriu, bet gali būti naudojamas ir kitoks sūris. Dydis jų gali būti įvairus, priklausomai nuo kiekvieno pageidavimų.

Ypatingai skanūs yra Macarons, tai yra daugelio pamėgti vieni žinomiausių prancūziški migdoliniai pyragėliai. Jie tiesiog tirpsta burnoje. Būna įvairių spalvų, yra labai lengvi, minkšti, žaismingi, o kremas ypatingai švelnus. Prancūzai labai didžiuojasi šiuo savo gardėsiu. Jis netgi laikomas prancūzų nacionaline vertybe. Ir tikrai pelnytai. Tai tikras atradimas. Kai kur skelbiama, kad tikroji šių nepaprastai skanių pyragėlių tėvynė yra Italija. Tokia išvada peršasi, peržiūrėjus istorinius dokumentus. Tradiciškai šie pyragėliai yra šokoladinio arba avietinio skonio, tačiau pastaruoju metu atsirado nemažai kitų skonio variantų, o būtent siūlomi ir žaliosios arbatos, karamelės skonio pyragėliai.

Prancūziški eklerai – vienas žinomiausių ir mėgstamiausių desertų. Nepamirštamo skonio plikytos minkštos tešlos ir drėgno kremo pasakiški pyragėliai, kurie pasižymi ypatingu lengvumu ir suteikia žodžiais sunkiai perteikiamą malonumą juos valgantiems, išsiskiria švelniu ir neapsakomu sviesto aromatu. Pyragėliai gali būti užpildyti įdaru, kas padaro juos skanesniais. Yra žinoma, kad jie nuo XIX amžiaus buvo gaminami tik Prancūzijos valdovui. Įdomu tai, kad netgi yra švenčiama šių pyragėlių diena, o būtent birželio 22, nors visiškai nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent ši diena.

Prancūziškos madlenos (originalus pavadinimas yra madeleines) – ypatingai švelnios ir minkštos pagalvėlės. Gali būti gaminamos su smulkintais migdolais ar tiesiog pagardintos citrinos žievele. Papuošimui gali būti naudojami šokoladas, cukraus pudra.

Pyragėliai su daržovėmis – Quiches aux légumes

Ingredientai:

Miltai

Sviestas

Druska

Žirneliai

Kopūstai

Morkos

Kiaušiniai

Grietinėlė

Sūris Pipirai

Kaip pasigaminti:

Iš pradžių reikėtų paruošti tešlą ir ją atšaldyti, palaikius šaldytuve arba balkone šaltuoju metų laiku. Paskui reikėtų paruošti ir supjaustyti daržoves: morkas, kopūstus. Daržoves atskirai reikėtų virinti vandenyje, pridėjus druskos.

Vėliau paruoštą tešlą iškočiokite, įdėkite daržoves. Į grietinėlę įdėkite kiaušinių, druskos ir pipirų. Tokiu būdu paruošta mase apipilkite pyragėlius ir kepkite orkaitėje. Valgyti juos geriau karštus. Nedideli įdomios formos pyragėliai Fiocchi su mėsos įdaru gaminami iš bemielės sviestinės tešlos, užpildomi mėsos įdaru ir prieskonių įdaru.

Nuostabaus skonio sviestiniai pyragėliai Fiori su cinamonu gaminami iš mielinės sluoksniuotos tešlos su abrikosų kauliukų branduoliais, cukrumi ir cinamonu. Žodis Fiori, verčiant iš italų kalbos, reiškia žiedas.

Mizu shingen mochi – japoniški vandens pyragėliai, tiesiog tirpstantys burnoje, savo išvaizda primenantys burbulą. Gaminami iš labai minkšto ryžių pyragėlio, kuris pabarstomas sojų pupelių pudra ir valgomas su rusvojo cukraus sirupu. Šis įdomus desertas savo formą kambario temperatūroje gali išlaikyti tik ne ilgiau negu 30 minučių.

Kiniški riešutų pyragėliai

Paruošimas: Iš pradžių paėmus maišytuvą, reikėtų išplakti sviestą ir cukrų. Į paruoštą masę pridėti kiaušinių trynių ir baltymą, vėliau viską kruopščiai išmaišyti. Pridėti miltų, specialių kepimui skirtų miltelių, druskos ir įpilti pieno. Dar kartą viską gerai išmaišyti ir įpilti į kepimui paruoštą skardą. Įberti riešutų (galima bet kokių pagal skonį). Kiaušinio baltymus sumaišyti su cukraus pudra. Paruoštą masę užpilti ant riešutų.

Prancūziški spurgos pyragėliai – churros gaminami iš plikytos tešlos.

Empanada Gallega – ispaniški pyragėliai, į kurių vidų dedami labai įvairūs įdarai.

Pyragėliai Empanados su vištienos ir špinatų įdaru. Labai panašūs į mums gerai žinomus kibinus. Kilmės šalys – Ispanija ir Portugalija, o būtent Galisijos regionas šiaurės vakarų Ispanijoje. Šiame regione vyksta empanadų festivalis. Šiandien jų galima paragauti didelėje Pietų Europos dalyje.

Brazilijoje empanados vadinamos pastel. Labai panašios į tradicines empanadas, tačiau gaminamos iš trapesnės tešlos. Jų paprastai galima įsigyti tiesiog gatvės užkandinėse ir taip greitai pavalgyti. Kiekvienas regionas turi savitą jų įdaro receptą. Tai orkaitėje kepamas patiekalas. Armėniška pachlava – tradicinis pyragėlis, kuris yra gaminamas iš labai plonos tešlos su įvairiais įdarais: graikiniais riešutais, figomis, anakardžiais, migdolais, pistacijomis, džiovintomis spanguolėmis, datulėmis, kokosais.

Turkiški tešliniai pyragėliai su sūriu Sigara boregi, savo išvaizda primenantys cigarus, todėl būtent taip ir jie pavadinti – cigarečių pyragėliais. Tai nuostabus, lengvas užkandis, kuris gali būti valgomas prieš pagrindinį patiekalą.

Turkiški sluoksniuoti riešutiniai pyragėliai – Baklava. Tai vienas iš žinomiausių Balkanų, Vidurio Rytų ir Vidurio Azijos šalių skanėstų. Turkijoje kaip šių gardžių pyragėlių sostinė garsėja Gaziantepo miestas. Pyragėliai gaminami iš sluoksniuojamų labai plonos (popieriaus plonumo) tešlos lakštų, o ant viršaus užpilama sirupo arba medaus. Sirupas gali būti gaminamas labai įvairiais būdais: tik iš medaus, tik iš cukraus, dedama daug įvairių prieskonių arba apskritai be jų, su pistacijomis, su graikiniais riešutais. Egzistuoja ir daugybė tešlos variacijų. Ji gali būti storesnė ar plonesnė. Manoma, kad šis patiekalas atsirado Asirijoje (dabartinė Sirija). Baklava pasižymi išsiskiriančiu saldumu. Tradiciniai indiški pyragėliai – Samosa. Indijoje šių pyragėlių galima nusipirkti beveik visur: gatvėse, nedidelėse kavinėse. Tai trikampės formos (trikampės piramidės) pyragėliai, kurie labai plačiai paplitę po visą Indiją. Tešlos apvalkalas plonas ir traškus. Indijoje egzistuoja daugybė samosų įdaro variacijų. Dažniausiai valgomas kaip užkandis arba kelioninis maistas, tačiau puikiai tinka ir kaip pagrindinis pietų patiekalas. Skirtinguose šalyse samosos gamybos būdai skiriasi. Indijoje šis skanėstas gaminamas iš maida miltų, įdarui naudojamos trintos bulvės, svogūnai, aštrūs pipirai, žirniai bei dedami įvairūs prieskoniai. Samosa kepamas aliejuje. Be to ruošiamos ir saldžios samosos. Vidurinėje Azijoje šis gardėsis paprastai įdaromas mėsa (dažnai aviena) su svogūnais, taip pat gali būti dedama vištiena, sūris. Bulvės naudojamos rečiau. Gaminama iš paprastų miltų ir tik apkepama. Portugališkai kalbančiuose šalyse gaminant šį patiekalą, dažniausiai kaip įdaras naudojama jautiena, vištiena, kiauliena arba daržovės. Šie pyragėliai dažniausiai patiekiami su padažais, kurie dažniausiai būna pagaminti iš mėtos ir kalendros bei vandens, aliejaus ir įvairių prieskonių.

Amerikietiški pyragėliai Muffin. Tai į keksiukus panašūs pyragėliai, kurių įdaras gali būti gaminamas iš kumpio, sūrio, džiovintų pomidorų, baziliko, paprikos. Valgomi šalti arba šilti.

Amerikietiški vienuolių pyragėliai Hush Puppies gaminami iš kukurūzų ir kvietinių miltų.

Čudu – uzbekiški pyragėliai

Tešlai paruošti reikės tokių ingredientų:

Vandens

Miltų

Aliejaus

Druskos

Įdarui paruošti reikės:

Moliūgo

Svogūno

Druskos, pipirų pagal skonį

Cukraus

Riešutų

Pagaminimas: Į miltus įberti druskos, kruopščiai sumaišyti. Įpilti verdančio vandens, kuris prieš tai sumaišomas su aliejumi. Viską dar kartą gerai ir kruopščiai sumaišyti. Palaukti, kol paruoštos masės temperatūra sumažės, o tada užminkyti tešlą. Palikti stovėti tešlą pusvalandžiui. Įdarui reikėtų susmulkinti paruoštas daržoves, sumaišyti su kitais ingredientais. Tešlą kočioti reikėtų labai plonai. Iš paruoštos tešlos reikėtų suformuoti didelius apskritimus. Į juos sudėti paruoštą įdarą ir pridengti.. Užspausti kraštus naudojant šakutę. Kepti aliejuje.

Uzbekiški čeburėkai

Ingredientai tešlos paruošimui:

Miltai

Vanduo

Druska

Cukrus

Ingredientai įdaro paruošimui:

Malta jautiena arba kiauliena pagal skonį

Svogūnai

Krapai

Jūros druskai, pipirai, prieskoniai

Aliejus.

Tešlos pagaminimas:

Į indą sudėti paruoštus miltus, sumaišyti su cukrumi ir druska, dar kartą viską gerai išmaišyti, paskui įpilti vandens ir pradėti minkyti tešlą. Tešla turi būti pakankamai elastinga. Tokiu būdu paruoštą tešlą reikėtų uždengti popieriumi ir palikti šaldytuve pusvalandžiui arba išnešti į kokią nors kitą šaltą vietą. Praėjus pusvalandžiui, paruoštą tešlą ištraukti iš šaldytuvo, padaryti iš jos nedidelius pyragėlius, apibarstyti juos miltais, uždengti maistine plėvele ir paskui vėl įdėti į šaldytuvą ar kitą šaltą vietą, pavyzdžiui, išnešti į balkoną žiemą. Pastovėjusi šaldytuve tešla tampa elastinga. Faršo paruošimas: Pirmiausia svogūnus reikėtų susmulkinti. Jautiena taip pat reikėtų sumati ir sumaišyti su paruoštais susmulkintais svogūnais, krapais bei kitais prieskoniais pagal skonį ir viską gerai ir kruopščiai sumaišyti. Vietoj jautienos galima naudoti ir kiauliena, tik tuomet pyragėliai gaunasi riebesni.

Faršą reikėtų nuolatos maišyti, į jį įpilti sultinį. Paskui indą uždengti ir palikti šaldytuve pusvalandžiui. Vėliau į paruoštą tešlą įdėti faršo, užlenkti tešlos kraštus ir užspausti, naudojant šakutę arba kitus įrankius, tai galima atlikti ir rankomis.

Paruoštus čeburėkus nedelsiant reikėtų kepti. Kepimo metu reikia nustatyti nedidelę ugnį ir palaukti kol įkais, tuomet įdėti čeburėkus į aliejų.

Ešpešmak (tot. өчпочмак, rus. эчпочмак, учпочмак, bašk. өсбосмаҡ) – tradiciniai totorių ir baškirų pyragėliai, dažniausiai gaminami su įvairios mėsos, bulvių ir svogūnų įdaru. Tokį pavadinimą šie pyragėliai gavo dėl jų ypatingos formos (өч reiškia trys, почмак – kampai). Paprastai gaminami iš įprastos, nemielinės tešlos. Įdarui naudojama mėsa gali būti labai įvairi: jautiena, veršiena, aviena, arkliena; tinka antiena arba žąsiena. Į įdarą taip pat galima dėti supjaustytų svogūnų ar bulvių, pagal skonį dedami ir prieskoniai – druska ir juodieji pipirai, prieskoninės žolelės.

Kolokotes (gr. Κολοκοτές), – labai skanūs pyragėliai su bulgur kruopų moliūgo ir razinų įdaru, Kipro virtuvės patiekalas. Tai pakankamai sotus vegetarams tinkantis užkandis, kurį galima pasiimti su savimi į kokią nors, netgi ilgai trunkančią kelionę. Šių pyragėlių negalima priskirti nei sūriems, nei saldiems patiekalams, kadangi į juos dedama ir cukrus, ir druska, o taip pat tokie ingredientai, kaip cinamonas, pipirai, bulgur kruopos, razinos, pankolio lapeliai.

Velso pyragėliai (angliškai Welsh cakes) – tai atgauti jėgas padedantys ir daug energijos suteikiantys pyragėliai, kurie paprastai gaminami su razinomis. Jie puikiai tinkami valgyti atvėsusius. Šie skanėstai yra labai paplię visoje Didžiojoje Britanijoje. Pyragėliai niekada nekepami orkaitėje, jų kepimui reikalinga speciali kepimui skirta plokštė. Šių skanių kepinių pagrindas yra kvietiniai miltai, kurie paprastai sumaišomi su dideliu riebalų kiekiu. Kepant juos, netgi nereikia riebalais ištepti keptuvės, nes jų nedidelį kiekį išskiria patys pyragėliai. Cukraus į juos dedama labai daug. Be to, saldumo suteikia dar ir razinos.

Totoriški pyragėliai beliašai

Paruošimas

Tešlai paruošti reikalingi ingredientai: Vanduo Pienas Mielės Cukrus Druska Sviestas Aliejus Miltai Faršui paruošti reikalingi ingredientai: Vištienos filė Svogūnai Prieskoniai, petražolės Druska, pipirai Aliejus Karštas sultinys Pirmiausia reikėtų mieles sumaišyti su šiltu vandeniu, cukrumi ir miltais. Tokiu būdu paruoštą masę palikti stovėti kuriam laikui. Vėliau įdėti kitus ingredientus ir minkyti tešlą. Tešlos minkymo metu dėti miltų tiek, kiek reikia. Tešla neturi būti lipni bei turi būti pakankamai minkšta. Paruoštą tešla tiesiog palikti stovėti, kadangi ji turi augti, jos tūris turi padidėti. Kuomet tešlos tūris padidės, ją reikėtų minkyti vėl ir palikti toliau didėti kurį laiką. Iš užaugusios tešlos atplėšiami nedideli gabalėliai, iš kurių formuojamos apvalios formos bandelės. Į vidų reikėtų įdėti faršo ir užspausti kraštus, o viršuje palikti skylę. Pyragėlių forma turi būti plokščia.

Faršas gaminamas iš sumaltos vištienos, taip pa įdedamos petražolės, susmulkinti svogūnai. Viską reikėtų labai gerai ir kruopščiai išmaišyti. Pyragėliai kepami gilioje keptuvėje. Joje reikėtų įkaitinti aliejų. Beliašai įdedami į aliejų faršu į apatinę pusę. Kepti juos reikėtų iš abiejų pusių ir stebėti kepimą. Į paruoštų pyragėlių vidų reikia įpilti sultinio, kuris įsigers į faršą.

Galiausiai grįžkime prie jo didenybės kibino.

Kibinas – pyragaitis.

O kodėl gi ne ?!

Visiems pyragaitis pirmiausia asocijuosi su saldžiu, gražiu skanėstu. O juk kibinas gali būti, kaip ir pyragėlis, su saldžiu ir gardžiu įdaru: varškytės, saldžios varškytės ir riešutų masės, bananų ir varškytės, prinokusių mango vaisių ir varškytės, varškytės ir kremo, grūdėtos varškytės ir jogurto obuoliukų – juodųjų serbentų ir karamelės, obuoliukų su cinamonu, bruknių – kriaušių, ….. ir dar daug daug kitų saldžių variantų.

Kibinas, kaip ir bet kuris pyragaitis gali būti ne tik saldus, bet ir tikras gražuolis: didelis ar mažas, su išpampusiu pilvuku ar plokščias, su akutėm, nosyte, ausytėm ar net uodegyte (Viskas priklauso nuo išradingos šeimininkės lakios vaizduotės ir geros nuotaikos) . Be to, kibinas – nebūtinai tradicinės formos. Turbūt dažnas yra matęs kibinus ir stačiakampio ir trikampio formos.

Kibinas – tiesiog kibinas, o kitas kibinas irgi kibinas ir visi kibinai tik tai kibinai. Tai radikalus tikro kibinų „patrioto“ požiūris. Su juo galima sutikti, galima ir nesutikti, bet pripažinkime, kad vien tokio požiūrio egzistavimas kibiną tarsi mistifikuoja, išskiria, įprasmina ir apgaubia gurmanišku nepaprastumu.

ANGLŲ KALBA, KIBINAI – kaip tai susiję? MOKOMĖS ANGLŲ KALBOS

Sutikite, kad kalbų mokytis niekada ne anksti ir niekada ne vėlu.

Sutikite, kad anglų kalba tapo kone oficialiąja pasaulio kalba.

Sutikite, kad kalbos mokytis turi būti smagu, o šiuo (žemiau aptariamu) atveju net ir skanu.

Paaiškinsime, kaip galima mokytis anglų kalbos paprastai, neįprastai, įdomiai ir iš kartoJ

FAKTAI

Tinklapiuose trakukibinai, kibinaitrakuose ir kibinaivilniuje ( domen. gal.: -.lt) yra specialiųjų pasiūlymų skyrius KIBIN BOX, kuris taip pavadintas ne veltui.

KIBIN BOX – pateikia nuolat atnaujinamus specializuotus pasiūlymus pačioms įvairiausioms progoms ar tiesiog be progos už patrauklią kainą.

KIBIN BOX skyriuje specialiai Jums skirtų ypatinguose kibinų pasiūlymų pavadinimuose nevengiama anglų kalbos žodžių, bet tuo pačiu, Jūsų patogumui, kiekvienas pasiūlymas turi savo numerį.

PAAIŠKINIMAS

Norite užsakyti kibinų rinkinį iš KIBIN BOX skyriaus?

Ne problema. Jūs tiesiog rašote ar sakote užsakymo numerį ir užsakymas pateiktas. Nuostabaus ir ypatingo skonio kibinai bus iškepti ir Jūs labai skaniai ir gardžiai pavalgysite.
Nemokate anglų kalbos ir Jums smalsu ką reiškia lietuviškai Jūsų teikiamo užsakymo pavadinimas pasislėpęs už eilės numerio? Šaunu. Jūs jau pradėjot mokytis. Dažniausiai viskas vyksta be ypatingų pastangų ir savaime, jeigu tik yra motyvas sužinoti.

Net 90 procentų tikimybė, kad Jūs nepatingėsite ir išsiversite šį kibinų pasiūlymo pavadinimą. Įdomu tai, kad kone 60 procentų pavadinimą išsivers patys žodyno pagalba, o kiti paprašys, kad jiems išverstų. Dar įdomiau, kad net 35procentai iš nepatingėjusių šiuos žodžius išsiversti patys įsimins juos visam gyvenimui. Šaunu. Ar ne?

Mokate anglų kalbą, bet nelabai gerai? Skaitote ir suprantate ne visus žodžius? Išsiverskite arba paprašykite, kad Jums išverstų. Jūs nežinomus žodžius įsiminsite dar geriau ir greičiau – nesvarbu išsiversite patys ar Jums išvers.
Mokate labai gerai anglų kalbą ir Jums viskas aišku? Šaunu. Jums nieko daryti nereikia. Belieka tik mėgautis savo žiniomis ir didžiuotis savimi. Jūs kažkada puikiai padirbėjote.

Sutikite, kad mokėti anglų kalbą ar bent žinoti keletą anglų kalbos žodžių tiesiog smagu ir pravartu.

Sutikite, kad bent mažytis žingsnelis į priekį leidžia savimi didžiuotis ir suteikia džiaugsmo bei pasitenkinimo.

Linkime skanių užsakymų ir ženkime drauge mažais žingsneliais į priekį. Mokėkime pastebėti ir susieti nepastebimus, bet svarbius dalykus. Mokėkime mokytis ir tobulėti. Mokėkime džiaugtis bei nesipuikuodami didžiuotis savo pasiekimais ir laimėjimais.